Atvykimo šalys ir uostai
Rusija
Rusijos Federacija (Rusija) – didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.
Uostai
Daugiau apie Rusija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos) išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, – o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova. Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį.
Uostai
Daugiau apie Ukraine – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Kazachija
Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė vidurio Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.
Daugiau apie Kazachija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Latvija
Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija.
Uostai
Daugiau apie Latvija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Estija
Estijos Respublika yra valstybė Europos šiaurėje. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus šiaurėje (Suomių įlanka) ir vakaruose (pietvakariuose – Rygos įlanka).
Uostai
Daugiau apie Estija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Lietuva
Lietuvos Respublika – valstybė Europos geografiniame viduryje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos - Baltarusijos ir Lietuvos - Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena.
Uostai
Daugiau apie Lietuva – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Baltarusija
Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.
Daugiau apie Baltarusija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Gruzija
Gruzija - valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.
Uostai
1. Poti
Daugiau apie Gruzija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Armėnija
Armėnijos Respublika – valstybė pietinėje Užkaukazėje, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.
Daugiau apie Armėnija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Azerbaidžanas
Azerbaidžano Respublika – valstybė Kaukazo regione, besiribojanti su Rusija šiaurėje, Gruzija bei Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu.
Daugiau apie Azerbaidžanas – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Suomija
Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje. Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą.
Uostai
1. Kotka
2. Hamina
Daugiau apie Suomija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Belgija
Belgijos Karalystė – valstybė šiaurės vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų ir joje yra ES būstinė bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų, tarp jų NATO. Belgija turi sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, Šiaurės Vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.
Uostai
1. Zeebgrugge
Daugiau apie Belgija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Danija
Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros.Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.
Uostai
1. Aarhus
Daugiau apie Danija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Prancūzija
Prancūzijos Respublika, Prancūzija – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu.Pietuose Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (San Marteno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.
Uostai
1. Fos Sur Mer
2. Le Havre
Daugiau apie Prancūzija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Vokietija
Vokietijos Federacinė Respublika – valstybė Vidurio Europoje. Šalis sudaryta iš 16 federacinių vienetų - žemių. Vokietija šiaurėje ribojasi su Šiaurės jūra, Danija bei Baltijos jūra, rytuose - su Lenkija ir Čekija, pietuose - su Austrija bei Šveicarija, vakaruose - su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.
Uostai
2. Hamburgas
Daugiau apie Vokietija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Norvegija
Norvegijos karalystė – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.
Uostai
1. Oslo
Daugiau apie Norvegija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Airija
Airijos Respublika (Airija) – valstybė, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies. Likusią salos dalį užima Šiaurės Airija (priklausanti Jungtinei Karalystei).
Uostai
1. Dublinas
Daugiau apie Airija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Švedija
Švedijos karalystė yra valstybė Skandinavijoje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija ir Norvegija. Pietvakariuose Švedijos krantus skalauja Skagerako ir Kategato sąsiauriai, o rytuose – Baltijos jūra ir Botnijos įlanka. Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus Švedijos kraštovaizdis garsus savo ramumu ir dideliais žmogaus nepaliestų miškų ir kalnų plotais.
Uostai
1. Geteborgas
Daugiau apie Švedija – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Nyderlandai
Nyderlandų Karalystė (Nyderlandai arba Olandija) – yra federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija, bei Nyderlandų Antilų ir Arubos.
Uostai
1. Roterdamas
Daugiau apie Nyderlandai – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Jungtinė Karalystė
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija) yra valstybė Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos, Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m.).
Uostai
1. Felixstowe
2. Sautamptonas
Daugiau apie Jungtinė Karalystė – Vikipedija, laisvoji enciklopedija
